Kaip sutaupyti vestuvėms per trumpą laiką

Vestuvės yra viena iš svarbiausių švenčių tiek vyro, tiek moters gyvenime. Abu jaunavedžiai prieš vestuves nori šią šventę paversti įsimintina ne tik sau, tačiau ir savo šeimos nariams. Visgi paprastai susiduriama su problema, kaip sutaupyti vestuvėms per itin trumpą laiką – šie vestuvių patarimai padės ne tik jaunavedžiams, bet ir žmonėms, kurie tiesiog nori sutaupyti pinigų kelionei ar kitai pramogai per itin trumpą laiką. Yra keletas taisyklių, kuriomis reikia vadovautis, norint sutaupyti pinigų. 1. Nemokėkite už tai, ko jums nereikia ar ko nenaudojate. Nepatingėkite peržiūrėti savo banko išrašo. Patys nustebsite, kiek pirkinių jums iš tikrųjų nereikėjo ir kokią mažą dalį jų iš tiesų naudojate. 2. Turėkite aiškų tikslą, kiek norite susitaupyti ir kokį biudžetą planuojate vestuvėms. Visada yra kur kas lengviau taupyti, kai turite aiškų ir užsibrėžtą tikslą. Tačiau nepamirškite, kad tikslai turi būti realistiški, nes jei nepavyks įgyvendinti tikslo, galite būti labai nusivylę. 3. Padidėjus pajamoms, neskubėkite didinti išlaidų ir nepamirškite, kam pinigus taupote. Paprastai gavus daugiau pinigų juos norima kur nors išleisti, tačiau jeigu taupote vestuvėms, neskubėkite to daryti. Pasimėgauti galėsite savo vestuvių dieną. 4. Susiplanuokite aiškų biudžetą. Nepatingėkite laiko skirti šiek tiek laiko planuodami biudžetą artimiausiam laikotarpiui, kruopščiai susižiūrėdami savo būtiniausias išlaidas. Šis galvosūkis kaip sutaupyti vestuvėms taps kur kas lengvesnis laikantis šių patarimų, tačiau kaip visada, nepamirškite, kad planuoti ir taupyti reikia atsakingai.

Kaip sutaupyti maistui, bet ne sveikatai?

Nors kalbant bendrai maisto produktų kainos Lietuvoje nėra didelės, vis tiek didelė dalis biudžeto išleidžiama būtent maistui pirkti. Dėl to yra aktualu, kaip sutaupyti maistui, bet tuo pačiu nesimaitinti prastai. Pats svarbiausias patarimas – maistą gaminkitės patys. Nepietaukite kavinėse, užkandinėse ar restoranuose. Tai yra prabangos dalykas ir visai nedera su taupymu. Jei turite eiti į darbą ir negalite valgyti namuose, pasiruoškite pietų dėžutę – taip maitinsitės ne tik pigiau, bet ir sveikiau. Antras svarbus patarimas, kaip sutaupyti maistui, yra atsisakyti visų pusfabrikačių. Šaldyta pica iš parduotuvės kainuoja daug, tačiau ji nepasižymi nei geru skoniu, nei sveikatai naudingomis medžiagomis. Lygiai tą patį galima pasakyti apie jau paruoštus riebaluotuose džiūvėsiuose apvoliotus kepsnelius ar salotas, kurias namuose galite pasidaryti bent 5 kartus pigiau. Neturite laiko? Melas! Štai jums pietūs per 15 minučių: pastatome virti grikius ir gaminame salotas: suplėšome salotos lapą, papjaustome pomidoro, paprikos, palaistome citrina ir aliejumi (trunka apie 5 min.). Tuomet įkaitiname keptuvę ir kepame kiaulienos nugarinės kepsnį. Jis iškeps tokiu pat metu kaip ir bus išvirę grikiai. Sveika, greita, taupu.

Taupymo patarimai šeimoms

Pinigų maistui taupymo patarimai: pasidarykite išsamų sąrašą, ko reikia nusipirkti ir pirkite pagal jį. Nepirkite spontaniškai. Maistą gaminkite namuose – jis kainuos pigiau ir bus kokybiškesnis. Venkite įmantrių, egzotiškų patiekalų, nes jų ingredientų kainos yra daug aukštesnės nei vietinių produktų. Naudokitės akcijomis ir nuolaidomis. Pakartotinai naudokite maišelius – taip puoselėsite ir aplinką, ir taupysite pinigus. Komunalinės paslaugos ir taupymo patarimai: jei naudojate savo vandens šildytuvą, visiems nusiprausus jį tiesiog išjunkite. Rūšiuokite atliekas; jei gyvenate name, turėkite atskirą dėžę kompostui. Reguliuokite šildymą, kad nebūtų per karšta. Rudeniniai taupymo patarimai mokyklai: pirkdami vaikams aprangą rugsėjo pirmosios šventei rinkitės praktiškus drabužius, kuriuos vaikas galės apsirengti ne vieną kartą per šventę, o dėvėti dažniau. Jei mokykloje yra uniformos, jas pirkite iš antrų rankų – kainuos gerokai pigiau, o vaikai bet kokiu atveju jas išauga ir nespėja sudėvėti. Reikia papildomai skaityti knygas? Užrašykite vaiką į biblioteką, paaiškinkite, kaip ja naudotis, aprodykite. Vaikus veskite į nemokamus užklasinės veiklos būrelius, apie juos sužinosite iš mokytojų ir auklėtojų. Pagrindinis patarimas – viską planuokite ir nepirkite paskubomis.

Taupymo patarimai studentams

taupymo patarimai studentams yra svarbūs, nes studentai dažniausiai turi pragyventi iš tėvų duotų pinigų, kurių dažnai nebūna tiek, kiek studentas norėtų. Šie taupymo patarimai padės pragyventi neskriaudžiant savęs:

1. Pasidarykite pietų užkandį namuose. Net paprasčiausias blankaus skonio sumuštinis iš parduotuvės kainuoja kone 10 kartų brangiau nei galėtumėte pasidaryti sumuštinį namie. Pasinaudokite tuo!

2. Nepamirškite, kad daugelyje vietų studentai gali gauti nuolaidų, parodę savo studento pažymėjimą. Nebūkite drovūs ir visada pasiteiraukite apie studentams teikiamas nuolaidas knygynuose, baruose, rūbų ar pramogų parduotuvėse.

3. taupymo patarimai nesiekia apriboti jūsų laisvalaikio, tačiau jei vaikštote į sporto klubą, geriau pasidomėkite, ar panašios sporto salės neturi jūsų mokslo įstaiga. Taip sutaupytumėt labai daug pinigų.

4. Gyvenate su draugais ir bendrai mokate už butą bei kitus mokesčius? Kodėl bendrai nesidaryti ir pietų? Susidėję pinigus produktams ne tik sutaupysite, bet ir išvengsite nepanaudoto maisto likučių, bendrai gamindami maistą išnaudosite mažiau vandens, elektros, dujų.

5. Parduokite, ko nereikia. Naudokitės internetiniais tinklalapiais ir parduokite nenešiojamus rūbus, nenaudojamus prietaisus. Trūkstamus baldus nuomojamam kambariui taip pat pirkite iš ‘antrų rankų’.

Kaip taupyti pinigus studentui?

Kaip taupyti pinigus, jei esi studentas? Kaip nepakliūti į skolų ratą ir neišvesti iš kantrybės globėjų, duodančių pinigus? Svarbiausia taisykles, kaip taupyti pinigus įsisąmoninti ir stengtis nedaryti jokių išimčių. Beje, dauguma šių patarimų bus vertingi ir vėlesniame gyvenime.

1. Reikia naujų vadovėlių? Ieškokite žmonių, kurie parduotų savo naudotus vadovėlius, o praėjus semestrui parduokite juos.

2. Planuokite. Neleiskite sau jokių impulsyvių pirkinių.

3. Niekada neikite pirkti maisto, kai esate alkani. Taip prisipirksite brangaus menkaverčio šlamšto.

4. Suplanuokite, kiek pinigų per mėnesį skirsite maistui. Išskirstykite sumą kiekvienai savaitei, suskaičiuokite apytikslę sumą dienai.

5. Stebėkite savo įpročius – cigaretės, bokalas alaus bare, puodelis kavos pertraukų metu gali gerokai patuštinti jūsų biudžetą. Ieškokite pigesnių alternatyvų ir neleiskite sau per daug.

6. Vietoje važinėjimo mašina važinėkite dviračiu, visuomeniniu transportu, vaikščiokite.

7. Butą nuomokitės su bičiuliais – pasidalinsite buto nuomos ir komunalinius mokesčius.

8. Mokate už kabelinę televiziją? Atsisakykite, jei ja nesinaudojate.

9. Vietoje prabangaus telefono mokėjimo plano rinkitės kuo pigesnį ir paprastesnį, naudokitės nemokamomis SMS žinutėmis ir nemokamais priimamais skambučiais, tokiomis programomis kaip ‘Viber‘.

Įpročiai, nepastebimai tuštinantys kišenes

Cigaretės. Rūkymas yra ne tik žalingas ir brangus įprotis. Jis gali ypač skaudžiai kirsti per kišenę ir tapti nepamatuota prabanga. Finansų ekspertams tenka konsultuoti šeimas, kuriose nėra dirbančiųjų, tenka apriboti būtinąsias išlaidas, nemokama už butą, atidedamas paskolų ‘Minipaskola‘ įmokų mokėjimas. Visgi tabako gaminiams biudžete atsirasdavo 80 Eur per mėnesį, o tai, pvz., sudarė daugiau nei penktadalį paskolos įmokos. Paskaičiuokime: ar jūsų pinigų, kuriuos išleidžiate tabakui, nepakaktų atostogoms ar buičiai pagerinti?

Kava išsinešti. Žingsniuoti šaltomis gatvėmis ir neštis plastikinį puodelį karšto gėrimo yra jaukus ir malonus patyrimas, bet retas susimąsto, kiek tokie pasivaikščiojimai gerokai palengvina kišenę. Populiariose vietose kavos puodelis atsieina bent 2 Eur, o jei jis perkamas tris kartus per savaitę, metų gale susidaro apvali sumelė, išleista pagurkšnojimui. Ar uždirbate pakankamai, kad galėtumėte į tokią sumą nekreipti dėmesio? Jei ne, bet kelyje be kavos negalite, už tiek verčiau įsigyti termosinį puodelį ir dar geros kavos pupelių.

Loterijos bilietai. Nors viltis – teigiama emocija, finansų ji neturėtų valdyti. Pirkdami porą loterijos bilietų už 1 Eur per savaitę, metų gale į loterijas būsite investavę 96 eurus. Žinoma, jūs sumokate už viltį, lošimo malonumą, laisvalaikio praleidimą, bet galbūt į taupyklę metami pinigai ir garantuotas Kalėdinis prizas metų pabaigoje jums būtų taip pat malonus? Šiuo atveju metų pabaigoje turėsite apčiuopiamą ir garantuotą sumą, kurią galėsite laikyti savo atsakingo finansų valdymo laimėjimu.

Naujųjų metų pažadai: pradėsiu taupyti

Pradėsiu taupyti – vienas dažniausių finansinių pažadų, duodamų sau Naujųjų metų išvakarėse. Kaip ne tik pažadėti, bet ir tesėti?

• Pradėkite mažais žingsneliais. Tikriausiai daugelis žino, jog santaupoms kas mėnesį rekomenduojama skirti bent dešimtadalį pajamų. Žinoma, ne visi tai gali sau leisti, tačiau dauguma tiesiog teisinasi, jog „taupyti nėra iš ko“. Visgi nebūtina pradėti nuo drastiškų ar jūsų finansinei situacijai bei įgūdžiams neadekvačių sprendimų. Net ir mažos sumos ilgainiui kaupiasi ir auga, santaupas įdarbinus. Pavyzdžiui, pasiryžę kasdien į taupyklę sumesti visas ar tam tikro nominalo monetas iš piniginės, netrukus galbūt net pajusite azartą stebėdami, kaip gražiai storėja jūsų taupyklė.

• Susimokėkite sau. Labai dažnai santaupoms skiriama „tai, kas liks“. Ir paprastai – nelieka nieko. Tad siekdami sukaupti pinigų, pirmiausia atidėkite numatytą sumą santaupoms, o likusias lėšas paskirstykite kitiems poreikiams. Įsitikinsite, jog sugebate kuo puikiausiai išsiversti su tiek, kiek liko atidėjus kaupimui.

• Vizualizacija. Kai darote kažką dėl neaiškaus tikslo arba vien todėl, kad „reikia“, esate pasmerkti kančioms. Todėl padėkite sau. Jei monetas metate į stiklainį, užsiklijuokite ant jo automobilio, kuriam kaupiate, nuotrauką. Jei taupote vasaros atostogoms, pasikabinkite savo rojaus kampelio atvaizdų. Vizualinės priemonės ne tik paskatins atkaklumą bei ištikimybę tikslui, bet ir patį kaupimo procesą pavers malonesniu.

• Žaiskite. Tiems, kurie mėgsta iššūkius, padėti gali ir savotiški žaidimai su savimi. Išsikelkite sau finansinį iššūkį, kuris be finansinio turės ir kito pobūdžio teigiamą efektą. Pavyzdžiui, kasdien išgerti vienu kavos puodeliu mažiau arba atsisakyti deserto, per savaitę išgyventi su fiksuota pinigų suma ir t. t. Sutaupytą sumą kasdien perveskite į atskirą sąskaitą ar meskite į taupyklę.

• Adekvatūs lūkesčiai. Naivu tikėtis, kad vakare padarius dvidešimt atsispaudimų, ryte atsikelsite raumeningas kaip veiksmo filmų herojus. O jei padarysite du šimtus – kitą kartą mankštintis ryšitės tik po ilgo laiko. Panašūs principai galioja ir taupymui. Pasiryžę kaupti, nesitikėkite per mėnesį sutaupyti vasaros atostogoms. Sumą, kurią kas mėnesį galite skirti santaupų atsidėjimui, įvertinkite pagal savo finansines galimybes ir poreikius. Tik realūs lūkesčiai ir adekvačios priemonės padės „nemesti“ pažado proceso viduryje tariamai nusivylus rezultatais.

Patarimai, kaip sutaupyti virtuvėje (II)

Maisto likučiai. Geri šeimininkai puikiai žino, kad įvairūs likučiai nuo maisto ruošimo ar valgymo gali puikiai tikti būsimiems patiekalams. Pavyzdžiui, vakarykščių virtų makaronų ar ryžių perteklius gali greitai pavirsti gardžia makaronų ar ryžių apkepėle ir t. t. Turbūt kiekvienas šeimininkas žino, kad nėra tokio produkto, kuris netiktų sriubai, o italų valstiečiai jau prieš daug amžių tą patį pritaikė picai. Be to, iš įvairių šaldytų maisto likučių galite kartkartėmis padaryti mažytę šventę vaikams.

Mėsa. Pirkti mėsą iš vietinio turgaus ar mėsininko daug naudingiau. Pirmiausia tikėtina, kad mėsa bus ne tik geresnės kokybės, bet ir pigesnė. Ji nebus chemiškai apdorota ir įpakuota, greičiausiai bus išauginta ekologiškomis sąlygomis. Be to, dažnai pirkdami mėsą iš vieno mėsininko ir tapę jo nuolatiniu klientu, galite tikėtis tik geriausios ir šviežiausios mėsos. O jeigu turite retą galimybę nuvykti į kaimą ar nuvažiuoti į užmiesčio fermą, nebijokite įsigyti daugiau mėsos vienu kartu ir ją vėliau užsišaldyti mažomis porcijomis, kad galėtumėte nesudėtingai vartoti kasdienėms reikmėms ir netektų išmesti to, ko nesuvartojote.

Duona. Duonos gaminiai, laikomi šaldytuve, ilgiau išlieka švieži. Jei vis vien nepavyksta suvartoti laiku, neskubėkite išmesti, bet išnaudokite likučius, pavyzdžiui, džiovinti batono kubeliai puikiai tiks prie tirštų trintų sriubų ir sultinių, o sumalta džiovinta duona pakeis džiūvėsėlius įvairiems mėsos ir žuvies kepsniams apvolioti.

Patarimai, kaip sutaupyti virtuvėje (I)

Viena didžiausių išlaidų grupių šeimos biudžete yra išlaidos maistui. Kiek sutaupysime virtuvėje, priklauso nuo kelių pagrindinių priežasčių:

• kaip apsiperkame;
• kaip išnaudojame ir panaudojame turimus produktus;
• kaip sugebame planuoti.

Gaminkite namuose. Jei procesas atrodo nuobodus, paskatinkite prisidėti šeimą. Vienu kartu galite pagaminti daugiau ir užšaldyti – nereikės pirkti pusgaminių. Sutaupysite laiko ir pinigų, valgysite sveikiau ir skatinsite ekologišką vartojimą, nes nepirkdami pusgaminių sunaudosite mažiau plastikinių indų ir pakuočių. Patarimu galima pasinaudoti ir ruošiant gaminius iš tešlos – pasidarykite daugiau tešlos, nei jums reikia tam kartui, ir užšaldykite. Tai ypač tinka trapios tešlos sausainiams. Tąkart papildomai laiko sugaišite nedaug, o kitąkart, kai užsimanysite skanėstų ar užklups netikėti svečiai, jums nereikės bėgti į parduotuvę pirkti vaišių. Sutaupysite ir patys vykdami į svečius.

Suplanuokite savaitės meniu. Jei skamba pernelyg ambicingai, pradėkite nuo poros dienų. Neretai po vakarienės ar pietų lieka maisto likučių ir kartkartėmis juos tenka išmesti. Planuodami meniu, tikėtinus vienos dienos likučius panaudokite kitos dienos patiekalams. Taip bus lengviau sudaryti pirkinių sąrašą ir nereikės kiekvieną dieną eiti į parduotuvę. O rečiau eidami į parduotuvę išvengsite neplanuotų, nereikalingų pirkinių, taigi sutaupysite ir laiko, ir pinigų.

Sodelis ant palangės. Tik pagalvokite, kiek pinigų išleidžiate įvairiems prieskoniams ir jų indeliams, kiek kitados buvusių „šviežių“ bazilikų ir petražolių išmetate iš šaldytuvo kiekvieną mėnesį. Minimaliai investavę į sėklas ir vazoną galite pagardinti savo patiekalus kaskart šviežiomis petražolėmis, rozmarinais, bazilikais, raudonėliais ir šalavijais ar mėgautis aromatinga šviežių mėtų arbata. Šiomis žolelėmis itin nesudėtinga rūpintis. Jūsų mini sodas ne tik bus ekonomiškas ir ekologiškas – jis taip pat papuoš virtuvę ir skleis malonų aromatą.

ATOSTOGOS – TAI BŪTINOSIOS IŠLAIDOS?

Gerėjantys orai ir besibaigiantys mokslo metai primena apie artėjantį atostogų sezoną. Vis dėlto dalis lietuvių vasarą neatostogaus. Pernai atliktos apklausos duomenimis, šalies didmiesčiuose tokių buvo daugiau nei dešimtadalis. Neretai pinigus, kurie būtų skiriami atostogoms, verčiau renkamės investuoti į naujesnį automobilį ar buitinę techniką, manydami, kad toks pinigų panaudojimo būdas yra racionalesnis. Tačiau ar išties prasminga iš biudžeto išbraukti pilnavertį poilsį, teisinantis prasta finansine padėtimi?

Žmonių, abejojančių turiningo poilsio nauda, ko gero, yra nedaug. Pailsėję tampame energingesni ir jaučiame didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Taigi ne tik dirbame produktyviau, bet ir geriau sutariame su kolegomis ir šeimos nariais. Turbūt esate ne kartą girdėję ar skaitę apie žmones, kurie po atostogų ėmėsi drastiškų pokyčių asmeniniame gyvenime, darbe ar įgyvendino seniai galvoje subrandintą verslo idėją. Taip yra dėl to, kad leidus smegenų ląstelėms pailsėti, aplanko ir geresnės idėjos. Tai tik keletas priežasčių, kodėl pilnavertis poilsis yra būtinas kiekvienam žmogui. Taigi atostogas turėtume vertinti kaip investiciją į save ir biudžete jas įrašyti tarp būtinųjų išlaidų.

Žinoma, prieštaravimų šiai minčiai sulaukti nesunku. Taip jau yra, kad kaltę dėl praleistų progų atsipūsti esame įpratę suversti savo plonai piniginei. Atostogų sau neleidžiantys žmonės dažnai argumentuoja, kad kokybiškam poilsiui vien noro neužtenka – reikia ir nemažai lėšų. Atskaičius išlaidas maistui, mokesčiams, sumokėjus būsto kredito įmokas, dažnai šeimos biudžete lieka tik „trupiniai“, o už juos savaitės Kretoje nenupirksi. Tačiau ar gali ši piniginė papilnėti, jei nuovargiu skundžiamės ryte vos išlipę iš lovos?

Esu įsitikinusi, kad pavertus atostogas konkrečiu tikslu šeimos biudžete, galimybių jomis mėgautis būtų kur kas daugiau. Tiesa, reikės prisiminti elementarias finansinio planavimo taisykles ir koreguoti atostogų planavimo įpročius.

Pirmoji taisyklė – laiku atlikti namų darbai. Planuodami atostogas, iš anksto įvertinkite savo šeimos galimybes: įsivardykite, kokio ilgio atostogas galite sau leisti ir kiek lėšų prireiks poilsiui. Taip pat nuspręskite, kuriame mieste ar šalyje norėtumėte atostogauti, ir iš anksto planuokite atostogų detales. Nepagailėkite skirti laiko įvairių transporto, nakvynės, maitinimo ir pramogų galimybių įvertinimui. Galbūt turite galimybę keliauti ne sezono metu, kai nakvynės kainos yra pigesnės, maistą ruošti išnuomotuose apartamentuose, o laisvalaikiui rinktis nemokamus užsiėmimus ir renginius? Pasiūlymų gausa internete leidžia atostogas susiplanuoti kiekvienam pagal savo kišenę. Jei savo atostogas organizuosite patys ir laiku, turite galimybių sutaupyti. O jei patiems sunkoka susigaudyti galimybių sraute, į pagalbą pasikvieskite draugus ar giminaičius, kurie įpratę atostogas planuoti patys.

Iš anksto susiplanavę atostogų kryptį ir apskaičiavę biudžetą, imkitės kito žingsnio – lėšų kaupimo. Idealiu atveju grįžus iš vienų atostogų, reikėtų pradėti planuoti kitas: kas mėnesį atsidedant bent dešimtadalį pajamų, susidarytų nemenka suma. Tačiau jei iš anksto pinigų neatsidėjote, o atostogauti norite bent vasaros pabaigoje, apkarpykite išlaidas, skirtas ne pirmo būtinumo sritims: naujiems drabužiams, avalynei ir pramogoms. Apribojus šias išlaidas, net ir per porą mėnesių galima sukaupti sumą, kurios užtektų jei ne atostogoms Ispanijoje, tai bent kelių dienų poilsiui prie Baltijos jūros. Juk atostogos visų pirma yra aplinkos pakeitimas ir nauja veikla, o ne skrydžiai ankštuose lėktuvuose. Svarbiausia – laiku save ir šeimos narius disciplinuoti ir pinigų klausimo nepalikti paskutinei minutei.

Nepaisant to, ar atostogas planuojate Lietuvoje, ar užsienyje, reikėtų nepamiršti ir dar vienos taisyklės – atsakingo pinigų valdymo poilsio metu. Būtent šioje srityje esame linkę daugiausiai „atveržti diržus“, todėl ir išleidžiame daugiau nei galime sau leisti, o po atostogų dar ir skolas kartais turime grąžinti. Tad jei šeimos biudžetas ribotas, verčiau savo finansinės situacijos nepamiršti ir poilsiaujant. Norėdami geriau kontroliuoti atostogų išlaidas, iš anksto numatykite dienos limitą ir šios sumos stenkitės neviršyti. O jeigu nutiktų taip, kad atostogų pabaigoje turėsite laisvų eurų, juos iš karto atidėkite kitoms atostogoms – turėsite pirmąjį įnašą ir paskatinimą toliau taupyti.

Susiplanavus atostogas pagal savo finansines galimybes ir kaupiant iš anksto, jos tampa nesunkiai pasiekiamu tikslu.

Odeta Bložienė, pinigukarta.lt