Įpročiai, nepastebimai tuštinantys kišenes

Cigaretės. Rūkymas yra ne tik žalingas ir brangus įprotis. Jis gali ypač skaudžiai kirsti per kišenę ir tapti nepamatuota prabanga. Finansų ekspertams tenka konsultuoti šeimas, kuriose nėra dirbančiųjų, tenka apriboti būtinąsias išlaidas, nemokama už butą, atidedamas paskolų ‘Minipaskola‘ įmokų mokėjimas. Visgi tabako gaminiams biudžete atsirasdavo 80 Eur per mėnesį, o tai, pvz., sudarė daugiau nei penktadalį paskolos įmokos. Paskaičiuokime: ar jūsų pinigų, kuriuos išleidžiate tabakui, nepakaktų atostogoms ar buičiai pagerinti?

Kava išsinešti. Žingsniuoti šaltomis gatvėmis ir neštis plastikinį puodelį karšto gėrimo yra jaukus ir malonus patyrimas, bet retas susimąsto, kiek tokie pasivaikščiojimai gerokai palengvina kišenę. Populiariose vietose kavos puodelis atsieina bent 2 Eur, o jei jis perkamas tris kartus per savaitę, metų gale susidaro apvali sumelė, išleista pagurkšnojimui. Ar uždirbate pakankamai, kad galėtumėte į tokią sumą nekreipti dėmesio? Jei ne, bet kelyje be kavos negalite, už tiek verčiau įsigyti termosinį puodelį ir dar geros kavos pupelių.

Loterijos bilietai. Nors viltis – teigiama emocija, finansų ji neturėtų valdyti. Pirkdami porą loterijos bilietų už 1 Eur per savaitę, metų gale į loterijas būsite investavę 96 eurus. Žinoma, jūs sumokate už viltį, lošimo malonumą, laisvalaikio praleidimą, bet galbūt į taupyklę metami pinigai ir garantuotas Kalėdinis prizas metų pabaigoje jums būtų taip pat malonus? Šiuo atveju metų pabaigoje turėsite apčiuopiamą ir garantuotą sumą, kurią galėsite laikyti savo atsakingo finansų valdymo laimėjimu.

Seven Lottery Balls

Naujųjų metų pažadai: pradėsiu taupyti

Pradėsiu taupyti – vienas dažniausių finansinių pažadų, duodamų sau Naujųjų metų išvakarėse. Kaip ne tik pažadėti, bet ir tesėti?

  • Pradėkite mažais žingsneliais. Tikriausiai daugelis žino, jog santaupoms kas mėnesį rekomenduojama skirti bent dešimtadalį pajamų. Žinoma, ne visi tai gali sau leisti, tačiau dauguma tiesiog teisinasi, jog „taupyti nėra iš ko“. Visgi nebūtina pradėti nuo drastiškų ar jūsų finansinei situacijai bei įgūdžiams neadekvačių sprendimų. Net ir mažos sumos ilgainiui kaupiasi ir auga, santaupas įdarbinus. Pavyzdžiui, pasiryžę kasdien į taupyklę sumesti visas ar tam tikro nominalo monetas iš piniginės, netrukus galbūt net pajusite azartą stebėdami, kaip gražiai storėja jūsų taupyklė.
  • Susimokėkite sau. Labai dažnai santaupoms skiriama „tai, kas liks“. Ir paprastai – nelieka nieko. Tad siekdami sukaupti pinigų, pirmiausia atidėkite numatytą sumą santaupoms, o likusias lėšas paskirstykite kitiems poreikiams. Įsitikinsite, jog sugebate kuo puikiausiai išsiversti su tiek, kiek liko atidėjus kaupimui.
  • Vizualizacija. Kai darote kažką dėl neaiškaus tikslo arba vien todėl, kad „reikia“, esate pasmerkti kančioms. Todėl padėkite sau. Jei monetas metate į stiklainį, užsiklijuokite ant jo automobilio, kuriam kaupiate, nuotrauką. Jei taupote vasaros atostogoms, pasikabinkite savo rojaus kampelio atvaizdų. Vizualinės priemonės ne tik paskatins atkaklumą bei ištikimybę tikslui, bet ir patį kaupimo procesą pavers malonesniu.
  • Žaiskite. Tiems, kurie mėgsta iššūkius, padėti gali ir savotiški žaidimai su savimi. Išsikelkite sau finansinį iššūkį, kuris be finansinio turės ir kito pobūdžio teigiamą efektą. Pavyzdžiui, kasdien išgerti vienu kavos puodeliu mažiau arba atsisakyti deserto, per savaitę išgyventi su fiksuota pinigų suma ir t. t. Sutaupytą sumą kasdien perveskite į atskirą sąskaitą ar meskite į taupyklę.
  • Adekvatūs lūkesčiai. Naivu tikėtis, kad vakare padarius dvidešimt atsispaudimų, ryte atsikelsite raumeningas kaip veiksmo filmų herojus. O jei padarysite du šimtus – kitą kartą mankštintis ryšitės tik po ilgo laiko. Panašūs principai galioja ir taupymui. Pasiryžę kaupti, nesitikėkite per mėnesį sutaupyti vasaros atostogoms. Sumą, kurią kas mėnesį galite skirti santaupų atsidėjimui, įvertinkite pagal savo finansines galimybes ir poreikius. Tik realūs lūkesčiai ir adekvačios priemonės padės „nemesti“ pažado proceso viduryje tariamai nusivylus rezultatais.

taupymas

Patarimai, kaip sutaupyti virtuvėje (II)

Maisto likučiai. Geri šeimininkai puikiai žino, kad įvairūs likučiai nuo maisto ruošimo ar valgymo gali puikiai tikti būsimiems patiekalams. Pavyzdžiui, vakarykščių virtų makaronų ar ryžių perteklius gali greitai pavirsti gardžia makaronų ar ryžių apkepėle ir t. t. Turbūt kiekvienas šeimininkas žino, kad nėra tokio produkto, kuris netiktų sriubai, o italų valstiečiai jau prieš daug amžių tą patį pritaikė picai. Be to, iš įvairių šaldytų maisto likučių galite kartkartėmis padaryti mažytę šventę vaikams.

Mėsa. Pirkti mėsą iš vietinio turgaus ar mėsininko daug naudingiau. Pirmiausia tikėtina, kad mėsa bus ne tik geresnės kokybės, bet ir pigesnė. Ji nebus chemiškai apdorota ir įpakuota, greičiausiai bus išauginta ekologiškomis sąlygomis. Be to, dažnai pirkdami mėsą iš vieno mėsininko ir tapę jo nuolatiniu klientu, galite tikėtis tik geriausios ir šviežiausios mėsos. O jeigu turite retą galimybę nuvykti į kaimą ar nuvažiuoti į užmiesčio fermą, nebijokite įsigyti daugiau mėsos vienu kartu ir ją vėliau užsišaldyti mažomis porcijomis, kad galėtumėte nesudėtingai vartoti kasdienėms reikmėms ir netektų išmesti to, ko nesuvartojote.

Duona. Duonos gaminiai, laikomi šaldytuve, ilgiau išlieka švieži. Jei vis vien nepavyksta suvartoti laiku, neskubėkite išmesti, bet išnaudokite likučius, pavyzdžiui, džiovinti batono kubeliai puikiai tiks prie tirštų trintų sriubų ir sultinių, o sumalta džiovinta duona pakeis džiūvėsėlius įvairiems mėsos ir žuvies kepsniams apvolioti.

duona

Kur dingo jūsų pinigai?

Jau rašiau „Kaip taupyti pinigus? Išlaidų žurnalas.“, kad labai svarbu pirmiausia pamatyti, kiek pinigų gauname, kiek išleidžiame ir kam išleidžiame. Tuomet padarius išvadas, galime eiti kitus žingsnius link finansų planavimo. Prie tos pačios temos grįžau dėl to, kad noriu papasakoti apie finansų skaičiuoklę www.kurdingopinigai.lt.

Joje pateikiama svarbiausia informacija, kam pinigus išleidote, kiek pinigų per laikotarpį gavote, kam skiriate daugiausiai pinigų, koks balansas. Žinoma, ir visų išlaidų bei pajamų detalus sąrašas bei galimybė įterpti naują informaciją.

išlaidų kalendorius

Galima sudaryti biudžetą, t. y., priskirti, kiek kiekvienai kategorijai ketinate išleisti ir taip galite suvokti, kiek jums pinigų paprastai reikia vienai ar kitai išlaidų grupei. Taip pat galima pamatyti išlaidų ir pajamų kalendorių, kuriame viskas sugrupuota savaitėmis.

Kuo ši skaičiuoklė gali būti geresnė už ‘Excel’ failą?

  • Patogesnis įvedimas;
  • Įvairi statistika;
  • Galima pasiekti iš bet kurio kompiuterio;
  • Pajamų ir išlaidų kalendorius;
  • Patogus ir krintantis į akis išlaidų, pajamų ir balanso atvaizdavimas;
  • Papildomos galimybės, kurių čia nepaminėjau, pvz., pirkinių sąrašas.

diagrama

Patarimai:

  • Įpraskite išlaidas suvesti iškart (jei turite galimybes) arba kiekvieną vakarą. Taip sumažinsite tikimybę, kad kažką pamiršite ir praleisite, nes išlaidos, ypač retesnėms jų grupėms, labai linkę užsimiršti.
  • Pametėte ar išskalbėte kelnes, pamiršę, kad kišenėje – 20 eurų ir randate tik skutus? Tai irgi yra išlaidos, kurias reikia įtraukti į išlaidų lentelę.

Kaip taupyti pinigus? Grynieji pinigai ar kortelė?

Pirmoje ciklo ‘Kaip taupyti pinigus’ dalyje apžvelgiau išlaidų žurnalų reikšmę taupymui. Dabar pasidalinsiu pasiūlymais apie grynuosius pinigus.

Mokėkite grynaisiais.

Dabar paplitus kortelėms, dažnas žmogus grynuosius nešiojasi mažais kiekiais. Tyrimais yra nustatyta, kad asmeniui yra sunkiau išsiskirti su realiais banknotais nei kortele. Asmenys su kortele dažniau sutinka mokėti brangiau už tą patį daiktą. Tuo tarpu atsiskaitantys grynaisiais dažniau atsisako pirkti.

Tą galima lengvai pagrįsti keliais pavyzdžiais. Pirma, mokėdami grynaisiais sąmoningai ar pasąmoningai fiksuojate savo išlaidas. Todėl pasiekus tam tikrą išleistų pinigų lygį, norite apkarpyti pirkimus. Antra, nuolat matote kaip piniginėje menksta esama suma. Trečia, įsivaizduodami pirkinio kainą, geriau suvokiate, kokio ji dydžio, mintimis lygindami ją su turimais ir / ar uždirbamais pinigais.

Puikus pavyzdys gali būti bilietėlio pirkimas autobuse ir važiavimas mašina. Pirkdami bilietėlį, suplanuojame maršrutą taip, kad sunaudotume tik vieną bilietėlį. Važiuodami automobiliu važiuojame visur, kur šauna į galvą, kur reikia ir kur nereikia, skubame, todėl važiuojame ne ekonominiu režimu ir visai nesvarbu, kad važiuojant automobiliu kelionė gaunasi ir taip brangesnė. Išvada: kai pinigų išleidimas yra atskiriamas nuo realaus jų sunaudojimo (benzino mažėjimo bake), tuomet leisti juos kur kas lengviau.

Patarimas būtų toks: susimąstykite, kiek iš tiesų kainuoja kiekvienas jūsų daromas veiksmas.

Mokėjimo kortele privalumas šiuo atveju tik tas, kad visas išlaidas fiksuos jūsų bankas ir bet kada galite pasižiūrėti savo išlaidas ir tai gali atstoti išlaidų žurnalą.

Taupymas kortele

Kaip taupyti pinigus? Išlaidų žurnalas.

Daugiau pinigų galima turėti trim būdais: daugiau uždirbti, priversti pinigus dirbti arba tiesiog mažiau išleisti. Pirmieji du punktai reikalauja naujų įgūdžių ar žymiai daugiau pastangų, tuo tarpu taupymas yra paprastas metodas, kurio efektyvumą apriboja tik jūsų gaunamų pajamų suma.

Veskite išlaidų žurnalą.

Tai labai padeda suprasti, kur galima sutaupyti ir kiek vis dėl to kam išleidžiama. Išlaidas suskirstykite į kategorijas, pvz., maistas, būstas, automobilis, apranga, sportas, kelionės, tabakas, alkoholis, įvairūs (kategorijas, žinoma, skirstykite pagal save, galbūt atsiras skyrius ‘vaikai’, ‘verslas’, ‘pramogos’, ‘kosmetika’ ar pan.). Šias kategorijas suskirstykite dar smulkiau, tai, už ką konkrečiai mokėjote, pvz., būstas > mokesčiai už vandenį, elektrą, kilimas, šviestuvas; apranga > batai, palaidinė, paltas.

Pradėkite skaičiuoti kiekvienos kategorijos išlaidas (patogiausia tai daryti ‘Excel‘ lentelėse). Pastebėję, kad kažkurio konkretaus tipo išlaidų padarėte per daug, stengsitės jas apriboti. Išsiaiškinę, kad vienai kategorijai skyrėte daugiau nei tikėjotės, planavote ir norėtumėte išleisti, tapsite labai motyvuotas daugiau neišleisti nė cento. Neatsitiks taip, kad pamatysite, jog sąskaita ar piniginė tuščia, nors rodos ‘nieko nepirkot’.

Turėkite omenyje, kad išlaidos natūraliai svyruoja – jos padidės, jei perkate naują automobilį, darote būsto remonto, žiemos metu sumokate nemažai pinigų už buto šildymą. Šie svyravimai yra visiškai normalūs ir išlaidų žurnalas padės planuoti finansus. Išlaidų žurnalas padės suvaldyti spontaninius pirkinius: vieną savaitgalį pasiautę bare ar parduotuvėje ir išleidę 100 eurų per vakarą, suvedus išlaidas ko gero susimąstysite ir kitą kartą būsite taupesni.

Išlaidų žurnalas